Dezinformacija yra viena iš didžiausių grėsmių šiuolaikinės visuomenės stabilumui. Ji gali paveikti politinius sprendimus, socialinę sanglaudą ir visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Dezinformacijos atvejų analizė yra esminė kovojant su melaginga informacija ir jos poveikiu. Tinkamai atpažinti dezinformaciją ir ją analizuoti yra pirmas žingsnis norint užkirsti kelią jos plitimui ir sumažinti neigiamas pasekmes.
Dezinformacijos atvejų analizė Lietuvoje
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su nuolatinėmis dezinformacijos atakomis. Po 2014 m. Krymo aneksijos, Lietuva tapo viena iš šalių, kuriose buvo plačiai skleidžiama prorusiška dezinformacija. Tokių kampanijų tikslas – sukurti nepasitikėjimą Lietuvos vyriausybe ir jos tarptautiniais partneriais, ypač NATO ir Europos Sąjunga.
Lietuvoje buvo pastebėta, kad dezinformacijos kampanijos dažnai pasitelkia melagingus pranešimus, klaidingas nuomones ir iškreiptą informaciją apie geopolitinę situaciją. Pavyzdžiui, melagingi straipsniai, kuriuose teigiama, kad Lietuva kenčia nuo saugumo problemų ar yra nesugebanti apsiginti nuo išorinių grėsmių, buvo paplitę tiek per socialinius tinklus, tiek per tradicinę žiniasklaidą. Tokių pranešimų tikslas – sustiprinti baimę ir nepasitikėjimą tarp piliečių bei sukurti dirbtinę krizę.
Pasauliniai dezinformacijos atvejai
Dezinformacija pasaulyje taip pat yra didelė problema. Vienas iš ryškiausių pastarųjų metų atvejų buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Per šį laikotarpį buvo paskleista daugybė klaidingų ir melagingų žinių apie vakcinas, ligos priežastis ir gydymo metodus. Pavyzdžiui, buvo skleidžiama dezinformacija apie vakcinas, teigiant, kad jos sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, kad jos nėra saugios ir kad jos buvo sukurtos tam tikrų politinių grupių interesams.
Dezinformacija apie pandemiją buvo labai plačiai platinama per socialinius tinklus ir įvairias žiniasklaidos priemones, tokiu būdu pasiekdama didelį auditorijų skaičių. Poveikis buvo žalingas – sukėlė baimę ir pasipriešinimą mokslui, atitolino žmones nuo vakcinacijos ir prisidėjo prie sveikatos krizės plitimo. Dėl dezinformacijos apie COVID-19 buvo pastebėta, kad žmonės atsisakė laikytis saugumo priemonių ir netgi atmetė mokslininkų ir medicinos specialistų patarimus.
Kaip analizuoti dezinformacijos atvejus?
Analizuojant dezinformacijos atvejus svarbu remtis keliomis pagrindinėmis gairėmis:
- Atpažinimas: Pirmas žingsnis – nustatyti, ar informacija yra klaidinga ar manipuliuota. Tai galima atlikti naudojant faktų tikrinimo įrankius, tokius kaip Snopes, PolitiFact ir First Draft News. Šie šaltiniai padeda patikrinti informacijos patikimumą ir nustatyti, ar ji buvo iškraipyta.
- Konteksto supratimas: Dezinformacija dažnai turi tam tikrą tikslą – manipuliuoti viešąja nuomone ar pasiekti politinius, ekonominius ar socialinius tikslus. Todėl labai svarbu įvertinti, kokioje situacijoje ir kokiais tikslais informacija buvo paskleista. Pavyzdžiui, ar informacija buvo paskleista rinkimų metu siekiant paveikti rinkėjų pasirinkimus?
- Poveikio vertinimas: Dezinformacija dažnai turi didelį poveikį visuomenei. Todėl svarbu įvertinti, kaip klaidinga informacija veikia tikslinę auditoriją, kokią reakciją ji sukelia ir kokias ilgalaikes pasekmes gali turėti. Tai gali būti pasitikėjimo sumažėjimas institucijomis, socialinė polarizacija ar net politinės krizių situacijos.
- Dokumentavimas ir alternatyvių įrodymų pateikimas: Svarbu surinkti įrodymus, kurie rodo, kad pateikta informacija yra klaidinga. Tai apima tikrų šaltinių ir nepriklausomų tyrimų pateikimą, kurie atsako į melagingus teiginius ir atskleidžia tikrąją situaciją.
Dezinformacijos analizės įrankiai
Šiuo metu yra daugybė įrankių ir platformų, padedančių atlikti dezinformacijos analizę. Google Fact Check Tools, Bellingcat ir The Credibility Coalition yra tik keli iš šių įrankių, kurie padeda analizuoti, ar informacija buvo tikrinama, ir nustatyti šaltinio patikimumą. Be to, EUvsDisinfo ir First Draft News suteikia daugybę resursų, leidžiančių analizuoti ir atpažinti melagingą informaciją.
Šie įrankiai ne tik padeda kovoti su dezinformacija, bet ir skatina visuomenės kritinį mąstymą bei švietimą, siekiant užkirsti kelią klaidingų žinių sklaidai.
Svarba bendradarbiavimo kovojant su dezinformacija
Dezinformacija nėra tik nacionalinė problema – tai pasaulinė grėsmė. Norint kovoti su dezinformacija, labai svarbus bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės organizacijų, žiniasklaidos, valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų. Tik bendromis pastangomis galima kovoti su melagingos informacijos plitimu, analizuoti dezinformacijos kampanijas ir pasiekti platesnį visuomenės švietimą apie šią problemą.
Tokių platformų kaip EUvsDisinfo ir Global Disinformation Index pagalba organizacijos gali dalintis informacija apie dezinformacijos atvejus, sekti šaltinius ir kurti bendras strategijas, siekiant užkirsti kelią melagingų žinių sklaidai.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos (LDUK) šiaisi metais įgyvendina projektą „Guardians United Against Rampant Disinformation“ (GUARD), skirtą stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus kovoti su dezinformacija.
Šį projektą finansuoja Europos piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą EURECA 2024. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ECAS nuomonę ir požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei ECAS negali būti laikomos už tai atsakingomis.
