Dezinformacija tapo viena iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės grėsmių. Jos poveikis neapsiriboja tik politiniais procesais – malaginga informacija gali daryti įtaką pilietinėms žmonių teisėms, visuomenės pasitikėjimui konkrečiais žmonėmis, institucijomis, įmonėmis, valstybe ir pan. Socialiniai tinklai ir kitos skaitmeninės platformos informacijos informacijos pasiekiamumą ir platinimą padarė itin greitu ir tuo pačiu sunkiai kontroliuojamu. Apie visa tai ir daug daugiau – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos (LDUK) projekto „Guardians United Against Rampant Disinformation“ (GUARD) veiklose, skirtose stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus kovoti su dezinformacija. Šis projektas, finansuojamas Europos piliečių veiksmų tarnybos (ECAS), aktyviai prisideda prie kovos su dezinformacija Lietuvoje.
Siekiant skleisti informaciją, norime pasidalinti svarbia informacija, kuri gali padėti apsaugoti save, savo organizaciją ir padėti apsisaugoti kitiems.
Kas yra dezinformacija?
Dezinformacija – tai sąmoningai klaidinga arba manipuliuojanti informacija, skleidžiama siekiant paveikti žmonių nuomonę, elgesį ar įsitikinimus. Dažnai dezinformacija naudojama siekiant politinių, ekonominių ar socialinių tikslų. Skirtingai nuo netikros informacijos (misinformacijos), kuri gali būti paskleista dėl klaidos, dezinformacija yra sąmoningas bandymas klaidinti.
Dezinformacija gali pasireikšti įvairiomis formomis ir būti naudojama siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone, pavyzdžiui, rinkimų metu ar politiniuose diskursuose. Jos poveikis gali būti itin žalingas, nes klaidinga informacija gali sukelti socialinius konfliktus, manipuliuoti vartotojų pasirinkimais ar netgi paveikti tarptautinius santykius.
Dezinformacijos tipai
Dezinformacija pasireiškia keliais pagrindiniais tipais, kiekvienas iš jų turi savitų požymių ir metodų, kaip manipuliuoti informacija.
- Suklastotas turinys – visiškai sukurta melaginga informacija, pateikiama kaip oficialūs šaltiniai, dažnai naudojant „deepfake“ technologijas, kad sukurtų iliuziją apie neegzistuojančius įvykius.
- Manipuliuotas turinys – esami duomenys, nuotraukos ar vaizdo įrašai, kurie iškraipomi arba pateikiami klaidingame kontekste, siekiant sukurti klaidingą įspūdį apie įvykį.
- Klaidingas kontekstas – tikra informacija pateikiama su klaidingais paaiškinimais arba klaidingu kontekstu, siekiant klaidinti žiūrovus ar skaitytojus.
- Apsimetėliškas turinys – klaidinga informacija, pateikiama kaip tikra, tačiau iš tiesų tai yra sukčiavimas arba klastotė, dažnai susijusi su suklastotais žiniasklaidos šaltiniais.
Dezinformacija Lietuvoje ir pasaulyje
Dezinformacija veikia visur ir su tuo susiduriame kone kasdien dažnai to net nejausdami. Pavyzdžiui, po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvoje pastebėta didelė prorusiškos dezinformacijos sklaida, ji juntama nuolatos iki šių dienų. Tokių kampanijų tikslas – destabilizuoti visuomenę ir skleisti prorusiškus naratyvus apie Lietuvos santykius su Rusija, NATO ir ES. Melagingi straipsniai ir netikros žinios naudojamos formuoti klaidingą įspūdį apie šalies saugumą ir geopolitinę padėtį.
Pasaulyje taip pat dažnai susiduriama su didelėmis dezinformacijos kampanijomis. Pavyzdžiui, dezinformacija apie COVID-19 pandemiją buvo naudojama manipuliuoti žmonių nuomonėmis apie vakcinas, ligos priežastis ir gydymo metodus. Šios kampanijos buvo plačiai skleidžiamos per socialinius tinklus ir žiniasklaidos kanalus, siekiant sukurti baimę ir pasipriešinimą mokslui.
Kovos su dezinformacija priemonės
Dezinformacija kelia didelį pavojų visuomenės stabilumui ir demokratijai, todėl būtina kovoti su ja. Vienas iš svarbiausių būdų – faktų tikrinimas. Visame pasaulyje veikia organizacijos, kurios užsiima dezinformacijos atpažinimu ir faktų tikrinimu, tokios kaip FactCheck.org ir EUvsDisinfo.
Kovojant su dezinformacija svarbu ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, kad žmonės galėtų atpažinti klaidingą informaciją ir nepasiduotų manipuliacijoms. Svarbu, kad visuomenė suprastų dezinformacijos pavojus ir naudotų įrankius, padedančius kovoti su melaginga informacija, tokius kaip faktų tikrinimo priemonės ir greitas atsakas į klaidingas žinutes.
Naujos technologijos ir metodikos, tokios kaip Google Fact Check Tools ir First Draft News, leidžia greitai ir tiksliai tikrinti informaciją bei nustatyti jos patikimumą. Tai ne tik padeda išsklaidyti melagingus įsitikinimus, bet ir sustiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Atsparumo dezinformacijai didinimas
Kovojant su dezinformacija, labai svarbus bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės organizacijų, žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų šalių. Platformos, tokios kaip EUvsDisinfo, suteikia galimybę organizacijoms dalintis informacija apie dezinformacijos atvejus ir koordinuoti veiksmus, siekiant užkirsti kelią klaidingos informacijos sklaidai. Bendradarbiaujant galima sukurti strategijas, kurios užtikrintų greitesnį ir veiksmingesnį atsakymą į dezinformaciją.
Šį projektą finansuoja Europos piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą EURECA 2024. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ECAS nuomonę ir požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei ECAS negali būti laikomos už tai atsakingomis.
