Pirmą kartą Europos Komisijos ekspertų grupė, kurią sudaro 19 narių, sutelkta spręsti problemas, susijusias su mokyklose esančių vaikų bei jaunuolių ir mokytojų gerove. Šioje grupėje tarp mokslininkų, mokytojų, mokyklų vadovų, mokytojų rengėjų, psichologų yra ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė bei NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė dr. Eglė Celiešienė.
Ekspertų grupė glaudžiai bendradarbiaus su Europos Komisija, siekdama plėtoti palankią mokymosi aplinką ir gerinti mokinių gerovę ir per artimiausius 15 mėnesių parengs politikos rekomendacijas ir gaires, skirtas skatinti gerovę mokyklose.
Tarptautinio mokinių pasiekimų vertinimo programos (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) rezultatai rodo, kad 2018 m. apie 20 % Europos mokinių per mokslo metus kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, pusė šių problemų išsivysto iki 14 metų. COVID-19 pandemija išryškino šių problemų sprendimo svarbą, nes daugelis mokinių iki šiol susiduria su rimtomis emocinėmis, motyvacinėmis, socialinėmis bei fizinės gerovės pasekmėmis.
Pasak E.Celiešienės, ES politika, kuri pabrėžia, kad mokyklos sėkmė visiems yra labai svarbi ir nedviprasmiška žinia. Be to, ji priduria, kad gerovė yra visų mokyklų kertinis akmuo, todėl būtina, kad visa ekosistema bendradarbiautų skatintant ją.
Eurpos Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės kūrimo iki 2025 m. yra paminėtos dvi glaudžiai susijusios mokyklinio švietimo iniciatyvos, skirtos skatinti įtraukties aspektą. Pirmoji iniciatyva – ,,Keliai į sėkmę mokykloje“ (angl. Pathways to school success) , o antroji – ekspertų grupė, kurios tikslas yra rengti pasiūlymus, kaip sukurti palankią mokymosi aplinką grupėms, kurioms gresia nepakankami pasiekimai, ir – gerinti gerovę mokykloje. Šios dvi iniciatyvos taip pat yra Eurpos Tarybos rezoliucijos dėl strateginės Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje, kuriant Europos švietimo erdvę ir už jos ribų (2021–2030 m.) „konkrečių klausimų ir veiksmų“ priedas.
Vaikų rizika susidurti su blogesne gerove mokykloje ir didesne nepasiekimo grėsme gali būti susijusi su įvairiais asmeniniais ir kontekstiniais veiksniais, tokiais kaip lytis, socialinė ir ekonominė padėtis, etninė kilmė, migracija ar kilmė, negalia ar specialieji ugdymo poreikiai. Be to, Europoje 24 % mokytojų mano, kad jų darbas turi neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai, o 22 % jų teigia, kad tai susiję su jų fizine sveikata.
Per savo naujausią kalbą apie Europos Sąjungos padėtį, prezidentė Ursula von der Leyen pabrėžė būtinybę taikyti naują visuotinį požiūrį į psichikos sveikatą, atsižvelgdama į Europos ateities konferencijos išvadas, kuriose raginama imtis iniciatyvų, skirtų gerinti su psichikos sveikata susijusių problemų supratimą ir priimti veiksmus joms spręsti.
Ekspertų grupė sieks taikyti inovatyvius metodus ir kurti partnerystes su mokyklų bendruomenėmis, kad būtų užtikrinta kiekvieno mokinio gerovė ir sėkmė. Ši ekspertų grupė siekia sukurti bendradarbiavimą su kitomis Europos švietimo iniciatyvomis. Didelis dėmesys bus skirtas palankioms mokymosi aplinkoms grupėms, kurios susiduria su galimybių stoka, ir siekiu padėti stiprinti psichinę sveikatą ir gerovę, plėtoti smurto ir (kibernetinių) patyčių prevenciją mokyklose.
Po Tarybos rekomendacijos ,,Keliai į sėkmę mokykloje“ priėmimo 2022 m. lapkričio mėn., valstybės narės prisiėmė įsipareigojimą skirti ypatingą dėmesį gerovei mokyklose, o ši ekspertų grupė sieks padėti jiems įgyvendinti šią iniciatyvą.
www.lduk.lt ir EC informacija