Švietimo pagalba privalo gauti kiekvienas vaikas, teigia šiemet kovo 22 dieną Seime spaudos konferencijoje susirinkę vaiko gerovės specialistai.
Pasak Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, labai svarbu, kad būtų užtikrintos kokybiškos pagalbos vaikams teikimo galimybės ir prieinamumas.
„Švietimo pagalba yra ypač jautri sritis. Pavyzdžiui, socialinis pedagogas tapo baziniu koordinuojančiu specialistu vaikams per pandemiją“, – pranešime spaudai sakė viena iš NVO vaikams konfederacijos steidėjų ir Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė prof. dr. Giedrė Kvieskienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė pateikė nerimą keliančią statistiką, kurios duomenimis, praėjusiais metais net 71 mokykla neturėjo nė vieno švietimo pagalbos specialisto. Negana to, pasak jos, ministerija didina vaikų skaičių visiems specialistams, taip bandydama glaistyti socialinių pedagogų trūkumo problemą, nors pagal ministerijos numatytus aprašus savivaldybės tiesiog neturės galimybės steigti etatus dėl finansinių apribojimų.
LŠDPS specialiųjų pedagogų centro pirmininkė Dalia Gudienė akcentavo, kad dėl naujos tvarkos jau tampa aišku, jog įtraukusis ugdymas Lietuvos mokyklose nebus sėkmingas, naikinamas reikalingas koeficientas didelių ir labai didelių poreikių vaikams, todėl pagalbos didelius individualius poreikius turintys vaikai gaus žymiai mažiau.
„Pavyzdžiui, numatoma 16 minučių pagalba per savaitę nekalbantiems arba sunkiai kalbantiems vaikams. Taip pat prirašyta perteklinių funkcijų, todėl pagalbos kiekis vaikams dar labiau sumažės. Ministerija, keisdama specialiųjų pedagogų darbo sąlygas, padarė esminių klaidų, darbas tapo dar mažiau patrauklus, dėl to reikalingų specialistų mokyklose mažėja“, – kalbėjo D. Gudienė.
Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos narė, Klaipėdos socialinių pedagogų metodinio būrelio tarybos pirmininkė Areta Skukauskienė atskleidė socialinių pedagogų reakciją, paskaičius ministerijos parengtus aprašus.
„Įspūdis toks, kad ne tuos mokslus baigėme. Darbo krūvio santykis labai išsikraipo, lieka 60 proc. laiko tiesioginiam darbui. Kyla grėsmė, kad visas darbo laikas nukeliaus dokumentams tvarkyti“, – kalbėjo A. Skukauskienė.
Pasak Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos socialinio pedagogo Tado Mindaugo Matijošaičio, socialiniai pedagogai yra šokiruoti dėl naujos tvarkos, joje numatomos funkcijos nėra išgrynintos, siekiant pritaikyti jas su prie pagrindinio darbo, todėl kyla labai daug neaiškumų.
„Kalbant apie specialiuosius poreikius ir įtraukųjį ugdymą, apraše nelieka vieno objekto – gabus mokinys, kuris turi nerimo problemų. Todėl kyla natūralus klausimas, su kuo socialinis pedagogas turi dirbti: su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais ar visais mokiniais. Taip pat neaišku, kaip bus komplektuojami etatai, ar neturint 400 mokinių bus skiriamas socialinio pedagogo etatas“, – teigia T. M. Matijošaitis.
Lietuvos psichologų sąjungos edukacinio komiteto pirmininkė Žydrė Arlauskaitė atkreipė dėmesį į apraše numatytas papildomas psichologams funkcijas, darbo vietos problemą, nes psichologas negali dirbti bet kur. Jos teigimu, aprašas turi būti taisomas, nes jam pritrūksta profesionalaus požiūrio.
Spaudos konferencijoje dalyvavę švietimo pagalbos specialistai akcentavo, kad jie darbo metu turi vykdyti ir kitas vadovo pavestas funkcijas, todėl krūviai ir taip yra dideli. Tikimasi, kad ministerija dar sugebės taisyti pačios sukeltą sumaištį ir koreguoti minėtus aprašus.
ŠMSM pranešė, kad pateikė viešam aptarimui atnaujinto socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo tvarkų aprašų projektus ir reikalavimų specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ir socialinio pedagogo kvalifikacijai aprašo projektą.
Visą konferenciją galite pamatyti paspaudę nuorodą žemiau.
www.lduk.lt ir Seimo spaudos tarbos nuotrauka ir informacija