„Suprasdamas savo teises, jaunimas gali pasiekti didesnių galimybių“ – pasakoja Moterų informacijos centro atstovė Dovilė Masalskienė, kuri jau penktus metus kartu su kolege Rugile Butkevičiūte diskutuoja lyčių lygybės tema su vaikais ir jaunimu. Stereotipų ir elgesio lyties pagrindu atpažinimas, pasak lektorių, leidžia jaunuoliams geriau suvokti save ir kitus, veda prie atviresnio bendravimo bei platesnio savęs realizavimo.
Svarbu išgirsti patį jaunimą
Lyčių lygybės temą dažniausiai nagrinėja suaugusieji, specialistai, o vaikai ir jaunimas šioje diskusijoje yra rečiau girdimi. Siekiant stiprinti jaunosios kartos balsą ir garsiau kalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija parengė programą „Dis-cover“, kuri remiasi metodu, skatinančiu jaunimą ieškoti argumentuotų sprendimų, jiems aktualiais klausimais. Bendradarbiaujant su projekto partneriu Britų taryba Lietuvoje bei Moterų informacijos centro
organizacija, programos dalimi tapo lyčių lygybės tema, įtraukusi moksleivius į elgesio, lyties pagrindu, gyvą patyrimą bei diskusiją. „Lyčių lygybė – tai ne abstrakti sąvoka, bet kasdienės praktikos, su kuriomis visi susiduriame savo aplinkoje, savo veiklose ir darbuose. Mums – Britų tarybai, kultūrinių jungčių ir švietimo galimybių organizacijai, svarbu, kad savo iniciatyvomis ir pilietinėmis programomis skatintume lyčių lygybės plėtrą ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo tarpe.
Norint pasiekti teigiamų visuomenės pokyčių, būtina kalbėti su jaunimu ir įgalinti abi lytis siekti geriausių rezultatų bei savo svajonių. Tad labai džiaugiamės partneryste su Moterų informacijos centru, rengiant lyčių lygybės mokymus jaunuoliams.“ – veiklos su jaunimu svarbą akcentuoja Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Vyšniauskaitė.
Spaudimą patiria abi lytys
Nors manoma, jog vaikams ir jaunimui šia tema kalbėti yra per anksti, tačiau žaisti už savo teises programos metu paskatinti moksleiviai, apie lyčių stereotipus kalba atvirai. Skirtingi reikalavimai jaunuoliams kelia įtampą, o neatitinkantys artimiausios aplinkos keliamų lūkesčių, dėl lyčiai priskiriamo vaidmens, patiria bausmes apkalbomis, patyčiomis ar atskirtimi. Susitikime su Lentvario jaunimu, moksleivės merginos pateikė patiriamų reikalavimų išvaizdai sąrašą, taip pat pabrėžė jaučiančios spaudimą siekti aukštų rezultatų gyvenime bei akademiniuose pasiekimuose. „Iš merginų tikimasi, kad viską turime atlikti puikiai”, „tikimasi, kad mes visą laiką būtume gražios’’, – vardino stereotipus, su kuriais jos susiduria. Pokalbyje atsiskleidė ir pačių
merginų keliami lūkesčiai vaikinams: įvardintas noras sulaukti iš jų saugumo, rūpesčio, pagalbos sunkiuose momentuose. Tačiau įsivaizdavimą, kad vaikinai turi apsaugoti merginas, o kartais netgi jas ,,prižiūrėti’’, patys jaunuoliai įvardijo, kaip vieną lyčių stereotipų ir kuris kelia sunkumų, stengiantis atitikti aplinkos primestą vaidmenį.
Žaidimą vedusios specialistės aiškina, jog toks prieštaringas mąstymas yra dažnas pasakų, su kuriomis mes augame, motyvas, kur pagrindinę veikėją gelbsti vyriškos lyties herojus. Kaip šis bendravimo kodas gali paveikti jaunimo galimybes, Dovilė Masalskienė pateikia paprastą pavyzdį: „merginos ir vaikinai yra „išmokomi“, kad merginas reikia gelbėti, globoti. Tai vaikinams suponuoja supratimą, kad mergaitės ar merginos kažko negali, nežino, nemoka, nes joms reikia padėti.“
Tokiu būdu atsiranda stereotipinis skirstymas į tai, kas yra moteriška bei tai, kas yra vyriška, kas vieniems galima, o kas negalima. „Visa tai suplakama dar su biologija ir atsiranda tokie stereotipai, jog visos merginos nemoka fizikos, vien todėl, kad yra merginos arba tai, kad berniukai nemoka lietuvių kalbos, nes juk jie berniukai, tai ne tikslieji mokslai. Suformuojamos dėžutės ir jos įvardinamos, kaip natūrali būsena. Tokiu būdu stereotipai veikia tarsi slopintuvai, kurie smarkiai riboja žmogaus galimus pasirinkimo variantus ir užkerta kelią vystyti savo gebėjimus.“ – apie mažesnes galimybes stereotipų aplinkoje kalba Dovilė Masalskienė.
Apgaulinga manyti: berniukai neturi sunkumų
Susitikimų su jaunimu metu taip pat išryškėjo, kad jaunuoliai vaikinai mažiau dalinasi problemomis. Tokį uždarumą specialistės aiškino kaip dar vieną naštą, kurią mes uždedame savo vaikams – besiskundžiantys, besidalinantys sunkumais, kalbantys apie patiriamus jausmus, jaunuoliai dažniausiai yra laikomi nevyriškais. Tokiu būdu vaikinai sunkiau kalba apie patiriamą spaudimą ar net smurtą, ypatingai jeigu yra skriaudžiami merginų. Baimindamiesi menkinančios aplinkinių reakcijos, jie dažniausiai yra linkę nesidalinti rūpesčiais, likti su problemomis vieni ir tokiu būdu pasijunta esantys aklavietėje.
„Iš jos išeiti mes galime atvirai kalbėdami, jog vaikinai taip pat patiria sunkumų. Mūsų, suaugusiųjų, palaikymas jaunuoliams turi būti aiškus. Mes patys turėtume imtis iniciatyvos bandydami prakalbinti mūsų berniukus, nes jie tyli todėl, jog yra patyrę neigiamų reakcijų iš aplinkinių, beto nėra pavyzdžio, kuris rodytų, jog išsakyti savo rūpesčius berniukams, vyrams yra normalu. Svarbu parodyti, jog silpnumo priėmimas, kaip tik kuria stipresnį žmogų.’’ – apie stereotipų žalą berniukams kalba Rugilė
Butkevičiūtė. Todėl specialistė pabrėžia, jog labai svarbu berniukams ir vaikinams parodyti, jog jausmai neturi lyties. Rūpintis savimi, paprašyti pagalbos, pasakyti, kad skauda nėra silpnumo parodymas ar tik „mergaitėms” galimas elgesys.
Kad stereotipai jaunuoliams gali tapti sunkiu spaudimu jų elgesiui, Rugilė Butkevičiūtė pateikia kelis tai iliustruojančius lyčių lygybės faktus: „iš mergaičių stereotipai atima galią ir sprendimo teisę, bet jie taip pat atima ir galimybę iš berniukų. Vyriškoji tapatybė atrodo turinti griežtesnius rėmus negu moteriškoji. Pavyzdžiui, tėvams daug lengviau priimti tai, kad mergaitės žaidžia „berniukiškus“ žaidimus, kad ir futbolą, o ne tai, kad berniukai domisi lėlėmis, mada ar noriai šoka baletą. Apskritai berniuko vaidmuo formuojamas konkrečiau ir nuosekliau, palyginti su mergaitės vaidmeniu. Tėvai ir ypatingai tėvai vyrai, dažniausiai labiau rūpinasi tuo, ar jų berniukai išsiugdys vyriškąją tapatybę (Siegal, 1987), todėl berniukams daromas didesnis spaudimas laikytis savo lyties socialinių modelių negu mergaitėms (Turner ir Gervai, 1995).”
Galimybė jaunimui kalbėti
Aukštadvaryje esančio „Navininkų’’ vaikų dienos centro socialinė pedagogė Nijolė Zubrickienė mano, kad stereotipai yra ryškesni mažesnėse bendruomenėse ir čia augančiam jaunuoliui gali kilti didesnis spaudimas veikti pagal vietos bendruomenės supratimą. Dėl to žaidimais paremta lyčių lygybės diskusija, pasak specialistės, gali padėti čia augantiems vaikams ne tik atsiverti ir geriau suprasti savo teises, bet ir išmokti kalbėti apie situacijas, su kuriomis jie susiduria. „Manau, jog svarbu atrasti būdą, padedantį vaikams atrasti žodžius apie save. Juk tai labiausiai juos ir augina.’’ – apie svarbą kalbėti šia tema svarsto Nijolė Zubrickienė.
Lentvario jaunimo centro atstovė Rusnė Jankovskienė pastebi, jog čia esančiam jaunimui svarbios to pačios temos kaip ir didmiesčio vaikams, tik jiems galbūt yra mažiau galimybių save realizuoti: „mes veikiame 12 metų ir matome, kad sudarius saugią aplinką, vaikai savo mintis išsako labai atvirai. Lyčių lygybės tema jiems nebuvo svetima.’’ Jaunimo darbuotojos nuomone, jaunimui labiausiai reikalingas suaugusiųjų palaikymas ir saugios erdvės sudarymas, kad jie galėtų įsitraukti į aktualias temas. „Tai itin svarbu gyvenvietėse, kurios susiduria su įsisenėjusiomis socialinėmis problemomis.
Dažnai tokiose bendruomenėse stinga palaikymo, iniciatyvos ir jaunimui atrasti savo galimybes čia tampa sunku. Diskusija apie lyčių lygybę bei jaunimui artimų problemų tyrinėjimas leido daugiau atsiverti ir patiems atrasti pokytį skatinančius žingsnius.“ – jaunimą palaikyti skatina Rusnė Jankovskienė.
Jaunimo diskusijos apie problemas, su kuriomis jie susiduria, pilietinio ugdymo programos „Dis- cover“ metu vyko kovo – balandžio mėnesiais Lentvario jaunimo centre, Aukštadvario atviroje jaunimo erdvėje, Čižiūnų, Aukštadvario „Navininkų“, Švenčionių parapijos „Liepsnelė“ vaikų dienos centruose. Programą įgyvendina Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, kartu su partneriais Britų taryba Lietuvoje.
Publikacijos regioninėje žiniasklaidoje apie DIS-cover programą: