2015 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas „Tvarios plėtros skatinimas stiprinant viešojo sektoriaus socialinę klasterystę“, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su partneriais iš Norvegijos „Flexible Education Norway“, Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ „Gintarinė akademija“, „Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija“ bei Utenos, Druskininkų, Prienų ir Biržų savivaldybių bei jų pavaldžių institucijų specialistai. Vienas iš projekto įgyvendinimo rezultatų – Lietuvos mokslininkų parengtos virtualios mokymosi programos, skirtos didinti viešojo ir akademinio sektorių socialinės klasterystės gebėjimus.
Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. PK1 – 31.01- 04, šios tobulinimo programos buvo akredituotos kaip kvalifikacinės programos ir integruotos į jau veikiančių studijų programas – toks žingsnis jau dabar garantuoja projekto tęstinumą ir pasiektų rezultatų kokybę.
„Pristatydami virtualius mokymosi modulius, siekėme ne tik suteikti galimybę viešojo sektoriaus darbuotojams lanksčiai kelti savo kompetencijas, bet ir norėjome padidinti tarpsektorinį pasitikėjimą ir socialinių inovacijų plėtrą, skatinti socialinę klasterystę partnerių savivaldybėse ir mokyti socialinės klasterystės regionų gyventojus. Jei susidomėjimas virtualiais modeliais tęsis bent keletą metų, jau džiaugsimės įgyvendinę bent dalį savo projekto tikslų.“ – projekto rezultatus apibendrina Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė.
Mokslininkai taip pat tikisi, kad po projekto įgyvendinimo Lietuvos viešojo sektoriaus institucijose atsiras daugiau socialinės partnerystės ir pasitikėjimo kultūros, o viešojo sektoriaus darbuotojams sukurta virtualių mokymų platforma prisidės viešojo sektoriaus skaidrumo.
„Tikimės, kad kitais metais didės ir socialinio kapitalo rodiklis, kuris jau trečią dešimtmetį sveria Lietuvos poziciją žemyn „Legatum“ instituto vykdomuose Gerovės indekso tyrimuose. 2016 m. Gerovės indekse Lietuvai teko 42 vieta (Norvegija užėmė 2 vietą, Estija – 26, Latvija – 37). Ir nors ši vieta yra pakankamai aukšta, stebina, kad net indekso sudarytojai kelintą kartą pripažįsta, jog gyvenimo Lietuvoje kokybę griauna „perdėtas pesimizmas“, o ne reali situacija.“ – atskleidžia prof. dr. G. Kvieskienė. „Esu patenkinta šio projekto rezultatais, kadangi pati mačiau projekte dalyvavusių savivaldos atstovų entuziazmą ir didėjančius gebėjimus pristatyti, džiaugtis savo inovacijomis, bei pastebėti sėkmės atvejus kitose savivaldybėse ar Norvegijos viešojo sektoriaus institucijose.“.